USD 0.86 btc 52561.52
facebook
Verslininkai 25 Rugpjūtis 2021

Vienkartinio naudojimo pakuotės – jau praeitis

Anda Asere

Labs of Latvia, specialiai Forbes

Estijos žaliųjų technologijų kompanija Woola burbulinę plėvelę pakeičia vilna. Didžiausia šios pradedančiosios įmonės ambicija – vienkartinio naudojimo pakuočių atsisakymas ir tapimas didžiausia daugkartinio naudojimo pakuočių gamintoja Europoje.

Maždaug 90% vilnos Estijoje lieka nepanaudota. Woola šią vilną, kuri kitaip būtų išmesta, panaudoja. Verslo idėja atrodo visiškai logiškai – kodėl kažkas kitas anksčiau apie tai nebuvo pagalvojęs? „Aš irgi turėjau lygiai tokį patį klausimą”, – sako Woola bendraįkūrėja Anna Liisa Palatu. Prieš tai ji vadovavo drabužių e-parduotuvei. Kiekviena įmonės išsiųsta siunta reiškia plastiko atliekas, tad ji susimąstė apie alternatyvas. Plastmasė yra labai ilgą laiką; Anna Liisa suprato, kad ši sritis reikalauja permainų. „Remiantis Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita, mes teturime devynerius metus klimato sutaisymui ir tolimesnio temperatūros augimo sustabdymui. Visuomenė neturi galimybės laukti, kol kas nors kitas išspręs šias problemas, todėl aš nusprendžiau įsitraukti.” Įmonė išbandė įvairius sprendimus, tarp jų ir gamtai draugiškas medžiagas ir daugkartinių pakuočių naudojimą. Paaiškėjo, kad didžiausia problema slypi burbulinėje plėvelėje – ji yra sunkiai perdirbama. Kitų medžiagų, pavyzdžiui, popierinių maišelių ar kartono perdirbimas Baltijos šalyse jau neblogai išvystytas, tačiau burbulinė plėvelė neturėjo išmatuojamos ir ilgalaikės perspektyvos.

Vieną dieną Anna Liisa perskaitė straipsnį apie avies vilną. Pasirodo, net 90% vilnos neturi praktinio panaudojimo, tad ši vilna tiesiog išmetama. Tą akimirką ji galėjo suvesti visus taškus ant i: vilna yra pūkuota, taigi būtent tai, ko reikia pakuotei! Ji susisiekė su Estijos paštu Omniva ir pasidomėjo, ar įmonė yra bandžiusi panaudoti vilną kaip apsauginę medžiagą. Paaiškėjo, kad ne, tačiau įmonė įvykdė užsakymą. „Per penkiolika minučių nuo to laiko, kai man gimė idėja apie tokį sprendimą, atsirado didelis klientas norintis ją pirkti. Būtent taip atsirado Woola”, – atsimena Anna Liisa. Ji turėjo vieną mėnesį užsakymo įvykdymui. Nieko nežinodama apie vilną, kartu su bendraįkūrėju Jevgeni Širai susisiekė su Katrin Kabun. Ji tapo trečiąja įmonės įkūrėja. Bendromis jėgomis pavyko sukurti prototipą ir tuo pat metu įvykdyti pirmąjį užsakymą. Įmonė įkurta visai neseniai, 2019 metų pabaigoje, tačiau jau dabar yra pelniusi pripažinimą - Woola yra laimėjusi Europos inovacijų ir technologijų instituto žinių ir inovacijų bendruomenės Climate-KIC konkurse Climathon Global Awards ir TechChill pradedančiųjų įmonių konkurse. Pasak Europos inovacijų ir technologijų instituto žinių ir inovacijų bendruomenės EIT Innoenergy, Woola yra geriausia 2020 metų švariųjų technologijų pradedančioji įmonė.

Praėjusiųjų metų lapkritį įmonė atidarė gamyklą ir jau gruodį pradėjo gamybą. Komandai buvo svarbu įkurti gamyklą už sostinės ribų, tikintis sukurti darbo vietas kokioje tolimesnėje vietovėje. Taip buvo pasirinktas Estijos miestas Paldiski. Jį ir Taliną skiria vienos valandos kelionė traukiniu. Gamyba vyksta gamyklų komplekse, kuriame 50% energijos yra iš atsinaujinančių resursų – vėjo ir saulės energijos. „Mums tai buvo svarbus argumentas”, – pabrėžia Anna Liisa. Įmonė daro viską, kad būtų draugiška gamtai. Be to, įmonėje darbuotojams mokami teisingi atlyginimai ir užtikrinamas akcijų pasirinkimas.

Woola yra pritraukusi 450 tūkstančių eurų vertės investicijas, kurių didžiąją dalį sudaro vietiniai Estijos verslo angelai. „Mes turėjome galimybę pasirinkti žmonės, kuriuos galėtume įtraukti į įmonę kaip investuotojus. Kiekvienas žmogus čia atsirado dėl konkrečios priežasties. Mūsų vertybės sutampa, investuotojai supranta mūsų misiją. Woola nėra kompanija, kuri buvo įkurta tik tam, kad uždirbtų. Mes iš tikrųjų norime atsisakyti vienkartinio naudojimo plastmasinių pakuočių”, – pabrėžia Anna Liisa. Ji yra įsitikinusi, kad 2021 metais niekas neturėtų būti kuriama taip, kad tiktų panaudoti tik vieną kartą. Verslininkės požiūriu, tokio mąstymo mes turime atsikratyti.

Anna Liisa sutinka, kad žmonės išmeta Woola pakuotes, tačiau pastarosios gamtoje greitai suyra. Netrukus įmonė įgyvendins bandomąjį projektą Estijoje – žmonėms bus suteikiama galimybė grąžinti pakuotes atgal. Iš pastarųjų bus gaminamos naujos pakuotės: vilna yra lengvai perdirbama. Verslininkė įsitikinusi, kad vilna yra aukštųjų technologijų medžiaga. Pirma, ji sugeba sugerti drėgmę. Antra, esant aukštai temperatūrai, vilna save supančioje aplinkoje sulaiko vėsą, o esant žemai temperatūrai – šilumą. Be to, ji yra labai elastinga ir kompostuojama – būtent to ir reikia pakuotei ir pervežimams.

Vilną Woola perka tiesiai iš bendradarbiavimu susidomėjusių ūkininkų – jie taip pat taip neturi jos kur dėti, tad tik užima vietą sandėlyje. Šioje srityje egzistuoja ir etinės problemos - yra supirkinėtojų, kurie pasiūlo tokią žemą kainą, kad Anna Liisa ją vadina juokinga. Pastarieji pinigai esą nepadengia net avies kirpimo išlaidų. Supirkėjai naudojasi argumentu, kad jie suteikia ūkininkams paslaugą. „Woola moka teisingą kainą, todėl jie džiaugiasi dirbdami su mumis”, – sako verslininkė. Įmonė gamina masinį produktą, kuris parduodamas didelėmis apimtimis. Dėl šios priežasties kaina yra svarbi, tačiau Anna Liisa pabrėžia, kad tai negali būti priežastis mažinti ūkininkams pasiūlytą kainą.

Vienas Woola produktas jau rinkoje yra – keturių dydžių vilnos vokai. Vidinis sluoksnis – minkštas ir pūkuotas, o iš išorės vokas atrodo kaip įprastas popierinis vokas, ant kurios prekeivis gali užspausti ir savo logotipą.

Pirmasis Woola klientas – Estijos universalinė parduotuvė kaubamaja.ee. Anna Liisa pabrėžia, kad toks partneris atveria plačias galimybes ir šiuo bendradarbiavimu ji džiaugiasi.

Šiuo metu gamybos pajėgumai siekia 40 tūkstančių vokų per mėnesį. „Tai iš tikrųjų yra mažai net Estijai, o ypač Covid-19 metu. Yra įvairūs duomenys, iliustruojantys, kad 2020 metais e-komercija išgyveno sprogimą. Paklausa mūsų produktui yra labai didelė. Mes nespėjame gaminti tiek, kiek norėtume ir galėtume parduoti”, – pripažįsta ji. Todėl įmonė gamybos procesą automatizuoja. Rugpjūtį tikimasi įvesti automatizuotos gamybos liniją, kuri gebės pagaminti 200 tūkstančių vokų per mėnesį, o vėliau planuojama tokią apimtį dar padvigubinti. „Mums tai yra svarbus klausimas. Mes tikime protingesniu, o ne sunkesniu darbu”, – priduria verslininkė.

Šiuo metu Woola produkcija kainuoja kaip premium produktas. Priklausomai nuo dydžio, vilnos vokai kainuoja nuo 30 iki 90 centų. Anna Liisa mato galimybę sumažinti kainą, tačiau ji pati net nenorėtų, kad Woola produktas taptų toks pats pigus kaip plastikinė pakuotė, kadangi jis yra daug geresnis.

Woola save pristato kaip pradedančią žalių ir švarių technologijų įmonę. „Mes tikrai esame pradedančioji įmonė ir koncentruojamės į mūsų spartų augimą. Woola nėra nišinis produktas. Negalime dirbti tik su liuksusiniais ženklais, nes taip pasaulio nuo plastikinių pakuočių mes neišgelbėsime. Vienintelis būdas įgyvendinti mūsų misiją yra garantavimas, kad produktas yra prieinamas dideliam kiekiui internetinių parduotuvių. Mes turime augti iš tiesų sparčiai, jei norime įgyvendinti savo misiją”, – sako Anna Liisa.

Versle Anna Liisa jau dešimt metų. Ji yra dirbusi su įrangos ir platformų sprendimais, taip pat turi patirties renginių srityje. Kai kurios idėjos liko planais, kadangi nebuvo mokėti norinčių klientų ar produktas rinkai nebuvo reikalingas, o kitos, pavyzdžiui, internetinė parduotuvė, buvo sėkmingos. Dauguma idėjų vienaip ar kitaip buvo susijusios su socialiniais pokyčiais ar aplinkosauga „Kai kažką darau, tai darau tik, jei tai turi misiją. Verslą pradėti nėra lengva, o gamyba yra dar sudėtingesnė. Tačiau aš džiaugiuosi, kad mes vystome Woola. Tobula pakuotė neegzistuoja, tačiau mes dirbame ties tuo, kad mūsiškė būtų geriausia rinkoje.”

Kol kas Woola gamina tik vokus. Yra begalybė produktų ir idėjų, kurias įmonė norėtų įgyvendinti, tačiau kol kas svarbiausia yra susikoncentruoti į vieną dalyką, dirbti su juo teisingai ir tik tada imtis kito. Vokai yra gana arti to, kad mes jas galėtume pavadinti išbaigtu produktu, todėl šių metų antrojoje pusėje tikimasi pristatyti kitą produktą. Tai bus burbulinė plievelė iš vilnos, kuri pretenduos pakeisti būtent tradicinę plastikinę burbulinę plėvelę. Medžiaga bus parduodama rulonais. Joje bus galima įpakuoti didesnius objektus – tokius, kurie netelpa į vokus

Lietuviškas Dancer prieš amerikietišką Tesla Elonas Muskas, elektromobilių bendrovės Tesla ir raketų skrydžių įmonės SpaceX įkūrėjas, ko gero, dar nieko negirdėjo apie Alvydą Naujėką

Žaislas - kaip transporto priemonė Prieš dvejus metus Maksims Černovs ir Nikita Jelins pradėjo gaminti sportinius paspirtukus, paženklintus Rideoo brendu. Kaip jiems tokia paprasta ir pigi prekė padės užsidirbti?

Logistikos ramstis Latvijos bendrovė SmartTeh taip pat dalyvavo kuriant jūrinių konteinerių pildymo sprendimus

Viską surinkti Kaimynai iš Latvijos Vismands Menjoks ir Matiss Irbe sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą užstato sistemos įrenginį, leidžiantį atpažinti ir surinkti visų rūšių pakuotes

Kaip Copart uždirba milijardus dolerių iš metalo laužo Pažangi technologija automobilius padaro ne tik saugesnius ir patogesnius vairuoti – jų taip pat beveik nebeįmanoma suremontuoti. Kas iš to laimi?

Tikėtina, kad su Toyota pagalba šis verslininkas sukurs skraidančius automobilius Turėdama beveik milijardą dolerių finansavimo, Joby Aviation žada pirmąjį taksi pakilimą jau 2023-aisiais

Ziterių pasiutiškos sėkmės formulė Lietuvos kurjerio paslaugų startuolio „Ziticity“ pajamos praėjusiais metais augo su trenksmu – 8 kartus

Travis'as Scott'as įmonių šešėlis Prieš trejus metus už savo muzikos kredencialus Travis'as Scott'as buvo įtrauktas į Forbes 30 Under 30 sąrašą

Perrašyti Holivudo scenarijų Netflix dar prieš pandemijos pradžią spėjo sudrebinti Holivudą, tačiau dėl ypač neįprasto vadybos stiliaus jos metu Reed'o Hastings'o įmonė suklestėjo taip, kaip gali pavykti tik išskirtinėms kompanijoms

Dideli statymai Už didžiausią online azartinių žaidimų operatorių Baltijoje britų įmonė Entain Plc. pasiruošusi sumokėti daugiau nei 40 EBITDA. Labai tikėtina, kad tai jiems atsipirks visai greitai

...

Next page