USD 1.04 btc 20949.00
facebook
Verslininkai 17 Gruodis 2021

Lietuvos žaliosios Energijos Pradininkas

Linas Jegelevičius

The Baltic Times vyriausiasis redaktorius

Vienas Lietuvos žaliosios energijos pradininkų Tadas Navickas: „Ir saulė, ir vėjas – mūsų ateitis!“

Tadas Navickas, vienas vėjo energijos pradininkų Lietuvoje, sako „itin nesureikšminantis“ pasaulį kaustančios energetikos krizės. Nors, žinoma, rekordinis energijos kainų šuolis vargu ar galėjo įvykti blogesniu metu ambicingam naujajam Europos klimato kaitos planui. „Tokios perturbacijos, kokias dabar matome energetikos sektoriuje, vyksta, jos pasikartoja. Ir – ne tik energetikoje. Aš šią krizę matau kaip galimybę investuoti į energetiką – aukštesnės energetikos kainos skatina tokias investicijas. O kuo daugiau investicijų, tuo geriau vartotojams, nes galima rinktis ir kaina yra „spaudžiama“ žemyn,“ – sakė T. Navickas, kuris iki 2018 metų pabaigos vadovavo daugiau nei 10  4energija grupės, kurios akcininku buvo ir jis, įmonių. Visų 4energija valdomų vėjo jėgainių pajėgumai Lietuvoje 2018 metų pabaigoje siekė apie 150 MW. Be to, buvo vystomi nauji projektai, veikė įmonė jūros vėjui įkinkyti.

2019 metais 4energija įsigijus Estijos Eesti Energia grupei priklausančiai Enefit Green, T. Navickas kartu su kitais įsteigė saulės energetikos bendrovę Sunly Infra – yra vienas jos akcininkų ir vykdantysis direktorius.

Kai Tadui Navickui priminiau jo paties prieš 7 metus pasakytus žodžius, kad, jeigu vėjas Lietuvoje  bus efektyviai išnaudojamas, jis patenkins beveik 50 procentų Lietuvos elektros energijos poreikio ir reikšmingai prisidės prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, T. Navickas šyptelėjo: „Atsimenu, ką sakiau. Tai kol kas neatsitiko, bet, neabejoju, atsitiks. Galėčiau kalbėti apie daug priežasčių (kodėl taip neatsitiko), bet įvardinsiu svarbiausią – vėjo projektų vystymo spartą itin ribojo politika.“

„Dėl valstybės besikeičiančio požiūrio į vėjo energiją vėjo elektros parkus eksploatuojančios įmonės  nekart gyveno kaip ant adatų,“ – sako jis. Pavyzdžiui, 2015 metais atgaline data atsiradus reikalavimams vėjo parkams nustatyti sanitarines apsaugos zonas.

Vėliau jūrų vėjo projektai virto valstybiniu reikalu. Ministerijos siūlymu, buvo parengtos ir priimtos atitinkamos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kurios, vėjininkai teigia, buvo palankesnės valstybei, ne verslui.

Kokių tik netikėtumų vienas žinomiausių Lietuvos vėjininkų nėra matęs per 15 metų! Pavyzdžiui, 2016 metais 4energija valdomas Šilutės vėjo parkas sulaukė akibrokšto iš kariškių.  Verslas vylėsi, kad finansiškai prisidėjęs prie papildomų radarų Šilutės rajone įrengimo turės galimybę čia toliau plėtoti vėjo energetiką, netrukdydamas kariuomenei stebėti oro erdvę.

Tačiau kariškiai suzgribo sakyti, kad tai paaiškės tik pastačius radarus ir įsitikinus, kad jie neutralizuoja neigiamą jėgainių poveikį kariuomenės radiolokatoriams. Paaiškėjo, kad kariškių nerimas buvo nepagrįstas. „Tiesą pasakius, per tuos 15 metų, kol esu vėjo energetikoje, mačiau visko – ir mismenedžmento, ir konkurso tvarkos buvo keičiamos, ir subsidijų vėjo energetikai tarifai.“ Tadui teko išgirsti gausybę tiesiog neįtikitinų istorijų apie tariamą vėjo turbinų žalą – girdi, susargdina vėžiu ar net karvės dėl jų pradeda duoti mažiau pieno. „Bet svarbiausia, kad procesas vyksta – nacionaliniame lygmeny dabar nematome pasipriešinimo vėjui, bet yra vietinis, regioninis vaidmuo. Vistik vėjininkų nuotaikos dabar, priėmus atsinaujinančios energijos strategiją, yra geros, einama teisinga kryptimi,“ – sakė T. Navickas.

Energetikos ministerijos duomenimis, 2019 metais vėjo elektrinės pagamino 1,453 TWh elektros energijos, o 2020 metais perdavimo sistemos operatoriaus duomenimis, – 1,544 TWh. Tai yra rekordinis elektros energijos kiekis, pagamintas vėjo Lietuvoje.

Lietuvos vėjo elekrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, šiuo metu nauji vėjo elektrinių parkų projektai vystomi daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių, jų galia kartu sudėjus siekia daugiau kaip 800 MW. Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai, ir kiekvienais metais šis skaičius tik auga.

Palyginimui, 2012 metų pabaigoje visų Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendras galingumas siekė iki 200 MW. 2012 metais visos vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 530 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 13,8 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos. Nepaisant augimo, vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos bendroje elektros energijos gamyboje dalis 2019 metais sudarė – 40 proc., o 2020 m. – 30 proc. visos šalies vietinės elektros energijos generacijos.

Teigiama, kad mažėjimą nulėmė kitų elektros energijos gavybos šaltinių produktyvumo augimas.  Be to, auga energijos suvartojimas. „Išvystyti vėjo parką – nepaprasta. Reikia atlikti itin daug procedūrų. Tai yra neabejotinai laikui imlus darbas,“ – teigia T. Navickas. Savo pirmąjį vėjo parką, vieną pirmųjų šalyje, jis pastatė prie Sūdėnų, Kretingos rajone, 2007-2008 metais.

„Iki šiol jį labai gerai prisimenu – buvo 14 MW. Septynios vėjo jėgainės per metus pagamindavo apie 33 gigavatvalandes elektros energijos,“ – sako T. Navickas.  Tokį elektros kiekį per metus Lietuvoje tais metais suvartodavo apie 30 – 40 tūkstančių gyventojų.

2018 metais nusprendus parduoti parduoti 4energija, įmonė šalyje buvo instaliavusi apie trečdalį visų šalies vėjo pajėgumų – maždaug 150 MW, Baltijos šalyse 4energija instaliuoti vėjo pajėgumai siekė beveik 300 MW.

Paskutinis 4energija vėjo projektas buvo 60 MW vėjo parkas Šilutės rajone. Paklaustas, kodėl sėkmingai veikiančią bendrovę buvo nuspręsta parduoti, Tadas sakė, kad taip nutiko dėl didžiausio investuotojo, Norvegijos Buskerud apskrities įmonės Vardar, sprendimo. „Tuomet Norvegijoje vyko administracinė reforma – kelios apskritys buvo sujungiamos į vieną.  Dėl vietos politinių priežasčių dalis norvegų įmonių, ir toji, kuri buvo didžiausia mūsų investuotoja, pardavė užsienyje valdomą turtą,“ – atskleidė T. Navickas. Jis itin džiaugiasi ir didžiuojasi, kad, nebe vėjininkų, ir jo paties pastangų, pastangų, 2018 metų vasarą pavyko Lietuvoje patvirtinti naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS).

Tuometinis energetikos ministras  Žygimantas Vaičiūnas ją apibūdino kaip „pažangią ir ambicingą ne tik regiono, bet ir visos Europos kontekste“. Numatyta, kad 2030 metų Lietuvoje bus pagaminta 70 procentų suvartojamos elektros energijos ir 45 procentai iš jų bus pagaminta iš atsinaujinančių energetikos išteklių. O 2050 metais visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje ir visa – iš AEI.

„Ši strategija – ko gero, svarbiausia, ką pavyko pasiekti mūsų atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriui. Strategija – ambicinga, nors dar nejaučiu didelio proveržio siekiant užsibrėžtų tikslų. Bet įsitikinęs, kad mes – pakeliui. Matau didelį „judėjimą“ ne tik vėjo, bet ir saulės srityje,“ – sakė T. Navickas.

Energetikos konkurencingumo požiūriu svarbiausias strategijos tikslas, kuris itin svarbus ir didelės gamyklos savininkui, ir mažos kepyklėlės provincijoje šeimininkui  – užtikrinti, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų ne didesnės nei regiono valstybėse.

Siekiant šio tikslo, svarbu, kad perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių būtų sklandus, ekonomiškai pasvertas ir sutaptų su turimos energetikos infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu.

Jau 2030 metais vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis šalyje turėtų būti maždaug tris kartus didesnis nei šiuo metu. Energetikos ministerijos vertinimu, bendra naujų vėjo elektrinių įrengtoji galia 2020–2030 metais laikotarpiu galėtų padidėti iki 1322 MW.

NENS numato, kad vėjo energija ir toliau išliks pagrindiniu elektros energijos gamybos ištekliu ir 2030 metais generuos nemažiau kaip 70 procentus visos elektros energijos. Reikšmingos įtakos Lietuvai siekiant atsinaujinančios energetikos tikslų turės ir vėjo energetikos plėtra jūroje. Tačiau vien mintis, kad jūroje, netgi už 20-25 kilometrų nuo kranto, galėtų blykčioti jūrinių vėjo jėgainių ašmenys, dar daug kam kelia susierzinimą.

Pavyzdžiui, Energetikos ministerijai spalio pradžioje paskelbus, kad planuojama įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, Palangos meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines. „Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus,“ – didžiausio šalies kurorto meras Š. Vaitkus sakė savo įraše Facebook (Meta). „Mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti.“

Buvusi Sauliaus Skvernelio vyriausybės priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 metų numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„4energija buvo viena iš pirmųjų, kuri siekė pastatyti „ofšorinę“ vėjo jėgainę Baltijos jūroje. Ten, kur dabar jos numatytos. Buvome net atlikę poveikio aplinkai vertinimą – atlktos studijos nerodė, kad vėjo jėgainė už 30 kilometrų nuo kranto galėtų kaip nors darkyti kraštovaizdį,“ – sako Tadas.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų, ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio.

Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 milijardo eurų privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

„Lietuvoje vėjingumas yra geras. Tikrai neatsitiks taip, kad naujos vėjo jėgainės stovėtų nesisukdamos,“ – pastebi T. Navickas. Teigiama, kad pastoviausi vėjai vyrauja apie 90 km besitęsiančiame jūriniame ruože – nuo Klaipėdos iki Plungės ir Telšių regionų.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų pradžioje.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai. Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžiama, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoje jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės.  Bet nepavykus įgyvendinti „ofšorinio“ projekto, vienas ryškiausią pėdsaką Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių istorijoje jau palikęs Tadas nesijaučia it musę kandęs. „Neslepiu, mes to siekėme, tačiau 2016 metais valstybei pasukus savo politiką dėl „ofšoro“ 180 laipsnių kampu – Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatyme atsirado nuostata, kad tokias jėgaines gali vystyti ne privatus verslas, o valstybė, nusprendėme, kad nėra prasmės toliau „plėšytis“ – sakė Sunly bendrasavininkas. Be to, vakarinėje Lietuvos dalyje elektros tinklo galia beveik išnaudota, todėl vėjo energetikos plėtra siejama su dar nepanaudotu vidurio ir šiaurės Lietuvos potencialu ir, žinoma, neribotu potencialu Baltijos jūroje. Bet jūrinių vėjo parkų prijungimas galimas tik iš esmės išplėtus perdavimo tinklą. Teigiama, kad jūriniams vėjo parkams prijungti prie elektros tinklo reikalinga nauja 330 kV pastotė ir dvi naujos 330 kV linijos. Vadinasi, lauktų ir daugiau galvos skausmo.

Dabar visas Tado Navicko dėmesys – Sunly, kuri yra registruota Estijoje, ir jau vykdo veiklą Baltijos šalyse  ir Lenkijoje. Jos planuose – ir saulės projektai Lietuvoje.  „Iš esmės  kalbant, Sunly yra 4energija reinkarnacija – kompaniją sukūrė buvę 4energija akcininkai,“  – sakė T. Navickas.

Kaip ir beveik ta pati vadovybė bei didžioji dalis darbuotojų. Praėjusią vasarą prie Sunly prisijungė ir buvęs 4energija akcininkas, Vardar. Sunly jau gali pasididžiuoti 130 MW saulės įkinkymu Lenkijoje. Tiesa, į šį skaičių įtraukti ir statomų saulės elektrinių pajėgumai.

„Lenkija siuo metu yra ypač patraukli atsinaujinančios energetikos vystytojams,“ – sako T. Navickas.

 Įmonė Lenkijoje šiuo metu  stato 60 MW saulės elektrinę, o per penkis artimiausius metu Sunly planuoja Lenkijoje investuoti bent į 1000 MW saulės projektų. „Imonė –  jauna, sparčiai auganti, iš startapo virtome energetikos bendrove, tai dabar dėmesys sukasi atgal į Baltijos šalis, kur veikianti mūsų grupė jau vysto virš 1500 MW vėjo projektų,“ – sakė verslininkas.

Investuotojai, nauji ir seni, šių metų pradžioje į Sunly buvo investavę apie 44 milijonus eurų.

Tačiau, anot Tado Navicko, Sunly Investicijos ir kapitalas nuolat sparčiai auga – 2022 pradžioje  grupė planuoja nauja kapitalo didinimo raundą. Jo dalis bus skirta vėjui. O išgirdęs, kas geriau – saulė ar vėjas – Tadas šyptelėjo: „Abu – labai gerai. Neabejotinai, ir saulė, ir vėjas – mūsų visų ateitis. Kaip ir, ko gero, vandenilis“ Lietuva Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės ilgalaikėje strategijoje išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2050 metų pagaminti 100 procentų reikalingos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių.  Vadinasi, šalies vėjo ir saulės jėgos vystytojams bus ką veikti!

...

Next page