USD 0.95 btc 19436.68
facebook
Pinigai 03 Vasaris 2022

Kriptoklimato krizės valdymas

Forbes

Baltic edition

Bitkoinų kasimas per metus reikalauja tiek daug energijos, kad tokių sąnaudų pakaktų visai Belgijai aprūpinti. Ši veikla į atmosferą kasmet išleidžia 40 mln. tonų anglies dioksido. Kol kai kurios valstybės – nuo Kinijos iki Indonezijos – uždaro šį verslą, amerikiečių verslininkai skuba gauti naudos ir tuo pačiu padaro Žemę šiek tiek žalesnę.

Pensilvanijos vakaruose esančiame kaime aštuntajame dešimtmetyje augęs Billas Spence’as su savo draugais žaisdavo ant anglies kasimo atliekų kalnų, kuriuose pilna toksiškų sunkiųjų metalų. Padirbęs kaip inžinierius naftos gavybos srityje, jis dešimtajame dešimtmetyje grįžo namo ir pamatė, kad šie kalnai, vadinamosios bergžiosios uolienos (angl. garbage of bituminous – bitumo atliekos), gadina vaizdą iki šiol. Visuomenė nerimauja dėl to, kad iš šių kalnų į gruntinį vandenį nuteka mirtinos kancerogeninės medžiagos arba – dar blogiau – jiems užsiliepsnojus teršiamas oras (38 iš 772 bergžiųjų uolienų krūvų Pensilvanijoje rusena).

Todėl dabar Spence’as (63) užsibrėžė sau misiją pašalinti atliekų krūvas, atnaujinti dirvožemį ir dar iš to gauti pelno. 2017 m. jis įsigijo Scrubgrass Generating jėgainės, kuri yra Venango apygardoje Pitsburgo šiaurėje, kontrolinį akcijų paketą; ši įmonė specializuojasi būtent bergžiųjų uolienų perdirbime. Tačiau bergžiosios uolienos nėra itin geras kuras ir perdirbimo gamykla dirbo neefektyviai. Vėliau tais pačiais metais po kasos nepakankamumo ir inkstų vėžio diagnozės (Spence’as mano, kad tai gali būti susiję su žalingų bergžiųjų uolienų poveikiu, kurį jis patyrė nuo pat vaikystės) verslininkas paliko verslą. Iš nuobodulio jis atrado kriptovaliutas ir netrukus jam šovė nepaprasta mintis. Bitkoinų dėka Spence’as išvedė Scrubgrass į sėkmę.

Po operacijos Spence’as vėl kibo į darbą ir šiuo metu XX a. sunkiosios pramonės atliekas jis perdirba į XXI a. skaitmeninį auksą. Apie 80% Scrubgrass 85 tūkstančiai kilovatų galios dabar panaudojama galingiems ir didžiulius energijos kiekius energijos suvartojantiems kompiuteriams aprūpinti elektra. Šie kompiuteriai patvirtina bitkoinų operacijas ir konkuruoja su kitais visame pasaulyje, spręsdami skaičiavimo uždavinius ir pelnydami naujus bitkoinus. Šis procesas žinomas kaip kasimas (angl. mining). Atsižvelgiant į bitkoino kainą, kuri neseniai pasiekė net 35 000 dolerių, Scrubgrass apskaičiavo, kad už kiekvieną kilovatvalandę (kWh) už šį kasimą ji gavo 20 centų ar daugiau, o parduodant šią energiją tinkle pajamingumas būtų vos trys centai už kWh. Todėl įmonė saugiai perdirba bergždžiąsias uolienas, naudojasi mokesčių nuolaidomis už atsinaujinančiosios energijos gamybą, kuri šiuo metu yra maždaug du centai už kWh – tiek, kiek hidroelektrinėms.

Spence’as yra vienas iš vis augančių Amerikos bitkoinų kasėjų, kurie paverčia vieną iš didžiausių kriptovaliutos pasyvų – nežabojamą apetitą energijai – aktyvu. Ar tai būtų atliekų kalnų – bergždžiųjų uolienų – šalinimas, padedant subalansuoti Teksaso elektros tinklą, ar degančių naftos ir dujų telkinių žvalgyba, šie kriptoenergijos verslininkai žarstosi pelną, skaitmenines citrinas paversdami elekologišku limonadu. Ir kadangi tokios šalys kaip Kinija, Indonezija ir Iranas griežtai apriboja ar net visiškai uždraudžia bitkoinų kasybą, sumaniems verslininkas atsiveria neregėtos galimybės. Pagal Kembridžo universiteto Alternatyviųjų finansų centro duomenis iš tik 4 % rinkos dalies prieš dvejus metus JAV tapo antra didžiausia bitkoinų kasybos valstybe, šiuo metu pasiekusi 17 %.

Tačiau atsižvelgiant į visą bitkoinų teikiamą naudą, akivaizdu, kad ši kriptovaliuta yra tikra aplinkos katastrofa. Atsižvelgiant į bitkoino kainą (didelė kaina įtraukia daugiau kasėjų), jo visuotinis tinklas nuolat suvartoja nuo 8 iki 15 gigavatų galios, praneša Kembridžo universitetas. Niujorko miestas suvartoja 6 gigavatus, o visa Belgija – 10. Būtent į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis kasant bitkoinus priklauso nuo naudojamo energijos šaltinio, o tarša tikrai nėra maža. Norint išleisti vieną bitboiną, kasėjams su savo įranga reikia sunaudoti maždaug 150 000 kWh energijos, o tiek energijos užtektų 170 JAV vidutinio dydžio namų vienam mėnesiui.

Itin nemalonu tai, kad didžiulis bitkoinų energijos suvartojimas yra ne jų trūkumas, o savybė. Žinoma, dalis elektros suvartojama operacijoms patvirtinti, bet labai daug jos skiriama bereikšmiams matematiniams uždaviniams spręsti. Tokio darbo atlikimo patvirtinimas yra tiesiog būdas sukelti dirbtinį trūkumą, kad būtų per brangu kokiai nors įmonei ar grupei manipuliuoti rinka. 2010 m. viename forume Satošis Nakamoto, kuris gali būti bitkoino kūrėjas, atvirai komentavo: „Tai yra tas pats kaip su auksu ir jo kasimu. Aukso kasimo ribinės sąnaudos yra labai artimos aukso kainai rinkoje. Tauriojo metalo gavyba sukelia nuostolius, tačiau jie yra gerokai mažesni už aukso kaip mainų priemonės panaudojimo galimybes. Ir bitkoino kaip mainų priemonės panaudojimo galimybės viršija elektros kainą.“

Žinoma, sistema negalėjo būti sukurta kitaip. Yra rimtų kriptovaliutų, įskaitant Ethereum, Cardano, Stellar, Ripple XRP ir Algorand, kurių kasimui naudojama gerokai mažiau elektros nei bitkoinams arba kurios yra pakeičiamos padidinant jų energijos vartojimo efektyvumą. Pvz., Ethereum kitąmet pereis nuo veiklos atlikimo įrodymo sistemos prie vadinamojo būsenos patvirtinimo, o tai 99,95% sumažins energijos poreikį. Yra ir nauja valiuta Candela, kurios protokole numatyta, kad ją kasti galima tik naudojant saulės energiją.

Bet bikoinai niekur nedingo. Dėl pirmojo kūrėjo privilegijos valiuta įgijo 700 mlrd. dolerių rinkos kapitalo, o tai yra daugiau nei tolesnių penkių vertingiausių valiutų kapitalas kartu sudėjus. (Antros populiariausios kriptovaliutos Ether rinkos kapitalas yra 250 mlrd.) Tačiau bitkoinų gavyba greičiausiai netaps mažiau intensyvi energiniu požiūriu. Jų algoritmas verčia vartotojus kovoti dėl kiekvieno naujo bitkoino gavimo, o iki maždaug 2140 m. bus iškasta paskutinė moneta. Vieno bitkoino operacijai užregistruoti blokų grandinėje reikia milijonus kartų daugiau energijos nei operacijoms Visa bankų tinkle. (Kriptovaliutos rėmėjai tvirtina, kad naujas operacijų tinklas Lightning, kuris veiks lygiagrečiai bitkoinams, padarys jį efektyvesnį už Visa.)

„Jeigu manote, kad tai nėra tikri pinigai, tai bet koks šioje sistemoje suvartotas energijos kiekis jums atrodys per didelis“, – sako Niujorko valstijos jėgainės ir bitkoinų gavybos gamyklos Greenidge Generations Holdings vicepirmininkas Tedas Rogersas. „Bet bitkoinai niekur nedings, tai bus globali rezervinė valiuta ir ateities finansų pasaulio centras.“

Norint suprasti, koks žalias gali būti bitkoinas, reikia įvertinti Lone Star State pavyzdį. Teksasas patyrė energijos trūkumą pernai žiemą per didelius šalčius. Apie šią situaciją buvo daug kalbama. Buvo atjungta dešimtys jėgainių, o tai sukėlė kelių milijardų dolerių vertės nuostolių, o kai kurie privatūs klientai gavo 17 000 dolerių sąskaitas. Organizacijos komišku pavadinimu „Teksaso elektros tinklo patikimumo taryba“ (Electric Reliability Council of Texas; ERCOT) vadovai po šio įvykio atsistatydino, o valstijos politikai nurodė jėgainėms geriau pasiruošti žiemos sąlygoms. Tačiau nieko nebuvo padaryta siekiant reformuoti sistemą.

Laimei atrodo, kad į pagalbą ateina laisvoji rinka – su naujais 16 gigavatų vėjo ir saulės energijos išgavimo projektais, kuriuos ketinama įgyvendinti kitais metais Teksaso vakaruose. Įprastomis sąlygomis tai reikštų daug daugiau elektros, nei reikia, kad būtų galima užpildyti Teksaso paklausos skylę. Bet dabar tai užtikrins ir elektros tiekimą ekstremaliomis oro sąlygomis, pvz., per pūgas ar karščio bangas. Bitkoinų kasėjai yra tarsi naujos ir aplinkai palankios energijos amortizatorius. Jie perka likusią elektros energiją, kai jos nebereikia, o kai paklausa padidėja, sumažina savo kasimo pajėgumus, atlaisvindami tinklui reikalingą apkrovą.

Dalaso įmonės „Autonomous“ technologijų direktorė (ir Forbes 30 iki 30 sąrašo dalyvė) Jesse Peltan (24) prognozuoja: „Teksaso vakarai dominuos; viskas vyks būtent čia.“ Pernai Peltan padėjo atidaryti 150 megavatų kriptovaliutų kasimo duomenų centrą netoli Midelndo HODL Ranch, kuris pavadintas kriptovaliutų spekuliantų garbei – žmonių, kurie superka kriptovaliutą ir hold on for dear life (HODL) – ją išlaiko bet kokia kaina. Tai yra pirmas didelio masto projektas, kuriam energiją tieks dideli regioniniai saulės ir vėjo jėgainių parkai. Kartais naktimis vėjo gūsiai tokie stiprūs, kad tinklo operatoriai atiduoda perteklinę energiją, kad tik išvengtų perkrovos.

Pagrindinis veiksnys – šie kasėjai yra sudarę vadinamuosius apkrovos atsako sutartis su Teksaso elektros tinklu, kuriuose numatyta, kad jie mainais į nuolaidas nedelsdami išjungia kompiuterius gavę pranešimą apie staigų energijos poreikio padidėjimą. Tai leidžia HODL Ranch išlaikyti vidutinę 2 ct elektros kainą už vieną kWh, o vieno bitkoino išgavimo kaina priartėja prie 2000 dolerių.

Didžiausias bitkoinų kasimo centras Amerikoje ir yra Teksase, Rokdeile, šiaurės rytuose nuo Ostino – netoli didžiulio tinklų mazgo, kuris transformatorių labirintu ir aukštosios įtampos linijomis tiekia 5000 MW galios energiją. Jį valdo viešai kotiruojama įmonė Riot Bockchain (jos rinkos kapitalas yra 3 mlrd. dolerių). Riot prisijungia būtent per šį mazgą ir gauna 300 MW energijos 120 000 didelės galios kasimo kompiuterių, išdėstytų devynių metrų aukščio bokštuose trijuose siauruose pastatuose, kurių kiekvienas yra ilgesnis nei dvi futbolo aikštelės. Šiuo metu vykdomi išplėtimo darbai ir iki 2022 m. ketinama pasiekti 750 MW galią su dar 130 000 papildomų kompiuterių.

Riot yra sudariusi dešimties metų sutartį dėl bet kokio kiekio elektros tiekimo Rokdeile už itin mažą kainą – 2,5 ct. už kWh, taip pat naudojasi 0,5 ct. nuolaida už kWh, kuri teikiama už dalyvavimą apkrovos atsako programoje. Taip pat yra galimybė visą elektros galią perparduoti tinklui. Kai Teksasą apėmė šaltis, Rokdeilo stotis savanoriškai dvi dienas nutraukė gavybą. Laikant, kad įmonės didžiausia 1 kWh kaina buvo 9 doleriai, ji neteko 90 mln. „Tokiais energijos pirkimo mastais mes ne tik kasame bitkoinus“, – sako direktorius Jasonas Lesas. Riot yra ir virtuali jėgainė.“

Lessas (35) Kalifornijos universitete Ervine studijavo kompiuterių mokslą, o pirmą kartą apie bitkoinus sužinojo apie 2010 m. lošdamas pokerį. Jis pastebėjo, kad juos naudoja kiti lošėjai operacijoms su savo laimėjimais nesinaudodami bankais. Lesso nejaudina bitkoino vertės svyravimai, nes šiame lošime jis yra pastatęs visą sumą: „Dideli kainų svyravimai man nedaro jokios įtakos. Jei esi geras pokerio lošėjas, vis tiek praloši 45 % atvejų. Pralošti man visiškai ne problema.“

Dar azartiškiau žaliųjų technologijų srityje elgiasi Crusoe Energy Systems, pritraukusi 250 mln. dolerių investicijų, daugiausia siekdama kasti bitkoinus atokiuose naftos ir dujų telkiniuose šešiose valstijose, įskaitant Naująją Meksiką, Teksasą ir Šiaurės Dakotą. Tarp investuotojų yra Bain Capital, Valor Equity Partners, vienas iš Tesla įkūrėjų J. B. Straubelis ir kriptovaliutų milijardieriai dvyniai Cameronas ir Tyleris Winklevossai. Crusoe įrengė 45 konteinerius, pilnus bitkoinų kasimo kompiuterių, naudojančių deginamas gamtines dujas, kurios priešingu atveju tiesiog sudegtų ir išgaruotų. (Įrengiant naftos gręžinį, kol dar nėra vamzdžių gamtinėms dujoms tiekti, dujos sudeginamos ir tiesiog išgaruoja į atmosferą. Tai niekaip nesprendžia visuotinio atšilimo problemos.)

„Šio verslo veiklos sudėtingumo lygį vertiname kaip žemą“, – pripažįsta vienas iš Crusoe įkūrėjų Chase’as Lochmilleris (35), investicijų į kriptovaliutas veteranas iš kompanijos Plychain Capital. Startuolio iššūkis yra išdėstyti konteinerius plačioje teritorijoje, ypač per vasaros karščius. Nors Crusoe greičiausiai niekada nepasieks Riot mastų ir pelno, įmonė jau dabar per dieną panaudoja dešimtis milijonų kubinių metrų dujų, kurios tiesiog sudegtų. „Mūsų nuomone, siekiant pagerinti naftos telkinių finansinius rezultatus galima pridėti papildomas bitkoinų pastotes“, – sako Lochmilleris.

Kas būtent yra žalioji energija? Tai, žinoma, vėjo ir saulės energija. Kiti šaltiniai gali ir nėra tokie akivaizdūs.

Senekos ežero krantuose Niujorko valstijoje Greenidge Generation pastotė gamina 80 MW galios energijos, o maždaug pusę jos panaudoja kriptovaliutos gamybai. Privataus kapitalo kompanija Atlas Holdings iš Grinvičo Konektikute 2014 m. įsigijo uždarą elektros jėgainę ir pertvarkė ją, kad ji veiktų su gamtinėmis dujomis. Tai reiškia, kad dabar ji išleidžia tik ketvirtadalį anglies dioksido palyginti su ankstesniais šešiais dešimtmečiais, kai ji degino anglį, ir išmetamosiose dujose šiuo metu nėra jokių sieros junginių ir dalelių.

Tai atrodo ekologiška. Bet panašiai kaip ir anuomet, kai jėgainėje buvo deginama anglis, ji sunaudoja 380 mln. litrų vandens per dieną aušinimui ir vanduo grįžta į Senekos ežerą maždaug 7 laipsniais šiltesnis. Vietiniai aplinkosaugos aktyvistai tai vadina „didžiuliu žuvų trintuvu“ ir kaltina įmonę tuo, kad pašildytame vandenyje sumažėja deguonies ir ima žydėti dumbliai. Įstatymo projektas, kuriuo buvo siekiama uždrausti kriptovaliutų kasimą Niujorko valstijoje trejus metus, valstijos komitete buvo atmestas. Greenidge ir toliau siekia ekologiško bitkoinų kasimo, įsigydama CO₂ kvotų ir išnaudodama miškininkystės kompensacijas. Įmonės direktorius Jeffas Kirtas tvirtina, kad jėgainės vandens naudojimas visiškai atitinka įstatymą ir įmonė investuoja į stebėjimo sistemas siekdama apsaugoti ežero upėtakius.

Ir Pensilvanijos aplinkosaugos aktyvistai nepatenkinti, kad Spence’o Scrubgrass gaus tas pačias subsidijas kaip ir hidroelektrinės. Tačiau valstija nusprendė: geriau tegul bergždžiųjų uolienų deginimo jėgainė skleidžia anglies dioksidą į aplinką, negu šios uolienos gadins vaizdą ir terš aplinką.

„Problema ir toliau lieka“, – pripažįsta Spence’as. „Vienintelis jų sprendimo būdas yra tokios jėgainės.“ Scrubgrass technologijos nebuvo plačiai naudojamos iki dešimtojo dešimtmečio ir jos yra brangios. Specialiame reaktoriuje deginamos bergždžiosios uolienos, akmenys ir visa kita. Taip susidaro pelenai ir aukštas pH lygis. Jie toliau naudojami likusių bergždžiųjų uolienų rūgštingumui neutralizuoti. Tai apsimoka tik gaunant pelno iš bitkoinų. Naujasis Spence’o partneris yra Gregas Beardas, kuris iki 2019 m. vadovavo gamtos išteklių investavimo skyriui privataus kapitalo įmonėje Apollo Global Management. Jie abu įsteigė Stronghold Digital Mining įmonę, kuriai dabar priklauso Scrubgrass. Beardui (49) einant direktoriaus pareigas, Stronghold įmonė iš privačių investuotojų birželio mėn. pritraukė 105 mln. dolerių investicijų ir tiek užteko, kad būtų galima įsigyti dar daugiau bitkoinų kasimo įrangos bei įrengti antrą ar net trečią bergždžiųjų uolienų deginimo jėgainę. Įmonė jau pateikė kotiravimo biržoje paraišką. Beardas sako, kad iki šiol per savo 20 metų trukmės karjerą privataus kapitalo srityje jis nieko panašaus nėra patyręs. „Tai didžiausias augimas šios kartos laikotarpiu.“

Jeigu manote, kad tai netikri pinigai, tokiu atveju bet koks šioje sistemoje sunaudotas energijos kiekis jums atrodys per didelis, tačiau bikoinai niekur nepradings, tai bus globali atsarginė valiuta.

Konservatyvūs strategai Andris Kazaks konkurentų perpildytoje finansų srityje vadovauja sėkmingam verslui siūlydamas ne naują paslaugą, o vieną seniausių – paskolas.

Sprendžia Europos žemos investicijų kultūros problemą Žmonės Europoje investuoti neskuba. Finansinių paslaugų technologijų startuolis Mintos ketina tai pakeisti, siūlydamas investuoti diversifikuotai, ilguoju laikotarpiu ir pasyviai.

Kombinato strategas Sergejs Beshmelnickis jau dešimt metų gyvena Latvijoje ir kartu su Normundu Stanevičiumi vadovauja didžiausiai pieno perdirbimo įmonių grupei – Food Union.

Pamirštas didvyris Be Iano MacLachlano revoliucinės sistemos Moderna ir Pfizer negalėtų saugiai nugabenti savo mRNR vakcinos į jūsų ląsteles.

Pradininkas savo nišoje Altero bendrasavininkas Artūrs Kostins tapo sėkmingu finansinių technologijų verslininku – jo vadovaujamos įmonės pajamos per penkerius metus padidėjo 250 kartų.

Uostas tampa perspektyviu Daug metų buvęs sėkmingiausiu regione Rygos laisvasis uostas keičiasi ir yra pasiruošęs naujiems iššūkiams. Geopolitinės aplinkybės ir įtempti santykiai su kaimyninėmis šalimis neigiamai paveikė bendrą krovinių apyvartą uoste ir šiuo metu Ryga prarado lyd

Bankų Topas Bankų ir nebankinio sektoriaus kreditoriai kaip ir visa visuomenė praėjusiais metais – kaip ir šiais – praleido veikiami Covid-19 pandemijos, o tai daugeliui reiškė mažesnę apyvartą ir pelną.

Kada operuoja robotas Du Masačusetso technologijų instituto absolventai ir chirurgas bando laimę su nauju miniatiūriniu robotu, galinčiu atlikti pilvo ertmės operacijas greičiau, saugiau ir pigiau

Finansinis kosmopolitas Eleving Group vadovas Modestas Sudnius: neprarasti startuoliškos dvasios padeda nuolatinis augimas ir pokyčiai

Atrodytų vieningi Didžiausių baltijos įmonių regioniniai vadovai. Jie valdo didžiausias įmones su atstovybėmis visose trijose Baltijos šalyse.

...

Next page