USD 0.86 btc 52561.52
facebook
ForbesWoman 26 Rugpjūtis 2021

Mindletic siūlo emocinę mankštą

Anda Asere

Labs of Latvia, specialiai Forbes

Darbuotojams dažniau nei bet kada paliekant darbą dėl perdegimo ir nerimo, lietuviškas startuolis Mindletic padeda emocijų higienai tapti norma ir save vadina emocine mankšta.

Covid-19 pandemija sukėlė plačius debatus apie emocijas. Darbuotojai nori jaustis saugūs ir  anonimiški kalbėti jautriomis temomis savo darbovietėje. Būtent čia Mindletic tampa partneriu, siūlydami darbuotojams vietą, kurioje jie gali identifikuoti savo emocinę būklę ir pamankštinti savo protą taip pat kaip mes mankštiname savo kūną. Darbuotojai savo emocijas gali identifikuoti ir atsižvelgdami į tai, kas atitinka jų energijos lygį ir tai, kas jiems kelia malonumą: naudodamiesi nuotaikų žurnalu, parengtu pagal Jeilio universiteto atliktas studijas, gaudami individualių patarimų, naudodamiesi  bendruomenės kambariais, atlikdami individualius pratimus, individualiomis sesijomis su sertifikuotais psichologais, gaudami individualias įžvalgas ir informaciją apie energijos lygių tendencijas kompanijoje. „Remdamiesi surinktais anoniminiais duomenimis, mes bandome prognozuoti emocinį balansą ir apsaugoti jį nuo pablogėjimo ateityje”, sako Mindletic įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė.

Ieva turi psichologijos žinių, tačiau pastaruosius ketverius metus ji dirbo technologijų kompanijose. Dirbdama šiose kompanijose ji puoselėjo viziją kaip vieną dieną ji galėtų suderinti šias dvi aistras. Pirmosios Covid-19 krizės bangos metu, I. Vaitkevičiūtė savanoriavo Vilniaus miesto savivaldybėje. Matydama vis didėjančius pandemijos atvejų skaičius, ilgainiui ji patyrė panikos priepuolį. „Net aš, turėdama psichologijos žinių, buvau taip stipriai išsibalansavusi. Taigi, nuotoliniu būdu vykusio hakatono metu aš subūriau psichologų, buvusių kolegų ir draugų, dirbančių technologijų srityje, tinklą. Mes sukūrėme savo pirmąjį įrankį, kuriuo naudodamiesi žmonės galėtų susijungti ir pasikalbėti apie emocinį disbalansą, pasipraktuoti keletą kvėpavimo pratimų ar akis į akį pasikalbėti su projekte savanoriaujančiais profesionalais”, – pasakoja I. Vaitkevičiūtė. Vėliau ši idėja laimėjo antrąją vietą The Global Hack hakatone. Jame dalyvavo daugiau nei 15 000 dalyvių iš daugiau nei 100 viso pasaulio šalių. „Sulaukėme pripažinimo ir tai paskatino mus judėti toliau ir kalbėti šia tema daugiau”, – sako ji. Vėliau šis projektas dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame pre-akseleratoriuje Startup Wise Guys, ten užmezgė bendradarbiavimą su įvairiomis psichinės sveikatos organizacijomis ir netrukus pradėjo siūlyti protinės mankštos paslaugas sąmoningumą proteguojančioms organizacijoms. Visai neseniai Mindletic pritraukė pusės milijono vertės investicijas iš CoInvest Capital, Startup Wise Guys, Vilniaus universiteto fondo ir keleto verslo angelų, tikėdamiesi padidinti savo komandą ir įžengti į kitas rinkas.

Iš pradžių Mindletic turėjo labai mažą komandą – I. Vaitkevičiūtę ir įvairius savanorius, kurie tam skirdavo vos keletą valandų per savaitę. Liepą prie komandos prisijungė Ieva Šapalaitė. Jos kartu studijavo, ji taip pat turi psichologijos žinių. I. Šapalaitė ilgą laiko dirbo žmogiškųjų resursų srityje. Lapkritį prie komandos prisijungė tinklo technologijų tarnybos vadovas Domas Nutautas ir vyriausioji rinkodaros specialistė Veronika Siurbytė-Bucur.

Iš pradžių projektas vadinosi Act on Crisis (liet. veik krizės metu), tačiau vėliau jis buvo pervadintas Mindletic, sujungiant du žodžius – mind (liet. protas) ir athletic (liet. atletika). Projekto vizija – didesnis atsparumas ir psichinė stiprybė.

„Mes dirbame su labai prasminga tema. Dėl to vis daugiau ir daugiau įmonių nori su mumis dirbti. Mus tai tikrai įkvepia”, – sako I. Vaitkevičiūtė. Mindletic dirba su daugiau nei 21 klientu ir 9000 vartotojų, tame tarpe ir tokių ženklų kaip Lietuvos vienaragio Vinted, Tesonet, 1stDibs, Devbridge, Bitė, Swedbank, Headex group, keleto savivaldybių, Exacaster darbuotojais.

Kompanijai pradėjus dirbti su Mindletic, surengiamas atidaromasis renginys apie psichinės sveikatos temas organizacijoje. Kompanija gauna specialų kodą, pagal kurį visi darbuotojai gali registruoti savo patirtis ir gauti paslaugas kompanijos ar individualiu lygmeniu. Jiems suteikiama prieiga prie specialaus nuotaikų žurnalo, sukurto pagal Jeilio universiteto studiją apie emocijas, kurios yra atpažįstamos pagal energijos ir malonumo lygius. Ilgainiui darbuotojai gali stebėti tendencijas ir pokyčius, pamatyti įžvalgas ir gauti individualius patarimus, skirtus pagal jų reflektuojamas emocijas. „Remdamiesi refleksijomis, vartotojai gali padidinti savo atsparumą ir pagerinti savo emocinį balansą pasinaudodami ar individualiais patarimais, ar savęs priežiūrai skirtais individualiais pratimais. Jie gali susirašyti  su kitais skirtinguose pokalbių kambariuose. Taip pat mes siunčiame mokslu grįstą edukacinį turinį. Jie gali akis į akį pasikalbėti su mūsų sertifikuotais psichologais programėlėje ar mūsų puslapyje”, – sako I. Vaitkevičiūtė.

Kiekvieną mėnesį Mindletic suteikia objektyvias ir anonimiškas ataskaitas individualiai ir visai kompanijai apie kompanijos emocinį balansą ir tai, kada darbuotojai yra pilni energijos, kokiomis dienomis jie dirba geriau, kokias veiklas atlieka geriau ir ties kokiomis emocinės sveikatos temomis organizacijai reikėtų susikoncentruoti ateinančiais mėnesiais.

Kompanijai suteikus prieigą darbuotojams, jie gali susikurti anoniminę paskyrą su slapyvardžiu. Atitinkamai organizacijos pasirinktam planui, jie gauna specifinį kiekį susitikimų su psichologais ar prieigą prie kitų specialių priemonių. Jei kas nors nori individualiai naudotis Mindletic, jie gali ištrinti šį kodą ir gauti individualią konsultaciją atskiroje paskyroje. Taip pat, jei kompanija suteikia limitą individualioms konsultacijoms, joms pasibaigus, darbuotojas gali kreiptis į profesionalų psichologą sumokėdamas pats.

Remiantis Harvardo medicinos mokyklos duomenimis, 50% tūkstantmečio kartos (gimę 1981–1996 m.) linkę palikti darbą dėl perdegimo ar nerimo. I. Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad darbą paliekantys žmonės kompanijoms itin daug kainuoja. Tuo tarpu, remiantis Deloitte apklausa, įmonės, investuojančios į psichinės sveikatos temas dažnai gauna didesnę investicijų grąžą.  Dabar nei bet kada anksčiau, kai darbuotojai patiria stresą, praneša apie daug sunkesnį išsekimą, kas mėnesį vis didesnę psichinės sveikatos paslaugų paklausą. „Tai tikrai atsiperka. Ir padeda visiems – kompanijai, žmonėms ir visai visuomenei, kai mes investuojame į savo kertinę psichinę stiprybę. Šios kompanijos, kurios su mumis dirba, siekia užkirsti kelią vertingų darbuotojų praradimui. Jaunoji karta nebesidomi tokiomis materialiosiomis gėrybėmis kaip gera alga, pica trečiadieniais, alus penktadieniais ar stalo futbolo stalas. Vis daugiau darbdavių priversti galvoti apie ilgalaikius, tvarius sprendimus, kurie suveiktų siekiant jų darbuotojų emocinio balanso ir produktyvumo”, – prideda ji.

Startuoliai neretai puoselėja didesnes ambicijas nei įprasta kavinukė ar krautuvėlė, o toks ambicijų įgyvendinimas pasireiškia ilgomis darbo valandomis ir dideliu spaudimu iš investuotojų, norinčių, kad jų tikslai būtų išpildyti. I. Vaitkevičiūtė sutinka – greitai augančios kompanijos iš tiesų linkusios patirti daugiau įtampos, jų daromi sprendimai turi vis didesnį poveikį. Todėl startuoliuose žmonės natūraliai labiau įsitempę. „Taip pat, turint omenyje, technologinę pažangą, perimančią didžiąją dalį fizinio darbo, rezultate, atliekant kokius smulkesnius fizinius darbelius, nebelieka laiko poilsiui. Mes priversti sunkiai galvoti ir priimti sunkius sprendimus kiekvieną minutę, nors smegenų galimybės taip, kaip  mūsų darbo krūvis, nepasikeitė. Taigi, deja, bet nerimas ilgainiui yra tikėtinas. Tuo pat metu psichinės sveikatos tema populiari socialiniuose tinkluose, vis daugiau ir daugiau straipsnių galima pamatyti apie tai ir programėlės meditacijai populiarėja. Didėjantis susidomėjimas patvirtina, kad skausmo Covid-19 metu nemažėja, jis tik tampa tik didesniui", – mano I. Vaitkevičiūtė.

Virtualių žaidimų karalienė Populiariausia Latvijos kiberatletė platformoje Twitch turi daugiau nei 600 tūkst. sekėjų – tai yra penkis kartus daugiau nei Dior ir Prada modelis Ginta Lapiņa Instagram'e. Iš to ji gyvena ir užsidirba

Vienos moters šou Judy Faulkner – milijardierė, Epic systems įkūrėja.

Lietuviškas Dancer prieš amerikietišką Tesla Elonas Muskas, elektromobilių bendrovės Tesla ir raketų skrydžių įmonės SpaceX įkūrėjas, ko gero, dar nieko negirdėjo apie Alvydą Naujėką

Vienkartinio naudojimo pakuotės – jau praeitis Estijos žaliųjų technologijų kompanija Woola burbulinę plėvelę pakeičia vilna

Žaislas - kaip transporto priemonė Prieš dvejus metus Maksims Černovs ir Nikita Jelins pradėjo gaminti sportinius paspirtukus, paženklintus Rideoo brendu. Kaip jiems tokia paprasta ir pigi prekė padės užsidirbti?

Logistikos ramstis Latvijos bendrovė SmartTeh taip pat dalyvavo kuriant jūrinių konteinerių pildymo sprendimus

Tegul įmonę įregistruoja virtualus asistentas! Robotas - juristas gal ir skamba juokingai, tačiau Estijos juridinių technologijų pradedančioji įmonė Hugo.Legal jau turi 15 virtualiųjų asistentų

Viską surinkti Kaimynai iš Latvijos Vismands Menjoks ir Matiss Irbe sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą užstato sistemos įrenginį, leidžiantį atpažinti ir surinkti visų rūšių pakuotes

Kaip Copart uždirba milijardus dolerių iš metalo laužo Pažangi technologija automobilius padaro ne tik saugesnius ir patogesnius vairuoti – jų taip pat beveik nebeįmanoma suremontuoti. Kas iš to laimi?

Tikėtina, kad su Toyota pagalba šis verslininkas sukurs skraidančius automobilius Turėdama beveik milijardą dolerių finansavimo, Joby Aviation žada pirmąjį taksi pakilimą jau 2023-aisiais

...

Next page