USD 0.86 btc 52618.94
facebook
Covid-19 05 Sausis 2021

Galimybė išgelbėti pasaulį

Nathan Vardi

Forbes JAV

Albert'as Bourla drąsiai numato, kad jo vadovaujama įmonė atras vakciną nuo Covid-19 dar iki rudens. Tai yra milijardo dolerių vertės atlygis, galintis pakeisti pasaulį.

Kovo viduryje Pfizer vadovas Albert'as Bourla dalyvavo videokonferencijoje su Amerikos farmacijos industrijos vakcinų tyrimų ir gamybos grupių grandais. Dvi komandos iki vėlaus vakaro svarstė Pfizer eksperimentinės vakcinos nuo Covid-19 paruošimo planą. Šios informavo A. Bourlą, kad siekiama vakciną padaryti prieinamą „žaibiškai greitai“ – 2021 metais ji jau turėtų būti paruošta. „Nepakankamai gerai“, – pasakė A. Bourla. Tyrėjų veidai įsitempė ir A. Bourla, suprasdamas, kokios antgamtiškos pastangos jau yra sudėtos, padėkojo darbo grupėms už tai, kas jau padaryta. Tačiau

čia jis nesustojo. A. Bourla pasidomėjo, ar videokonferencijos dalyviai mano, kad rudenį virusas galėtų sugrįžti. Kaip jiems atrodo, kas nutiktų, jei tuo pat metu šiuo periodu būtų numatomas gripo sezonas, o vakcina dar nebūtų prieinama. Tokį klausimą po kelių savaičių uždavė ir federaliniai sveikatos kontrolės centrai.

„Pasižiūrėkite iš kitos pusės, – sakė A. Bourla. – Įsivaizduokite, kad turite neribotą skaičių čekių – dėl pinigų nėra ko jaudintis. Galvokite, kad visus darbus atliksime vienu metu, ne vieną po kito. Galvokite, kad turite pradėti vakcinos gamybą dar nežinodami, kas veikia. Jei neveikia, leiskite man tuo pasirūpinti, o nepavykusius variantus mes tiesiog atmesime.“ Vyriausiasis mokslinis Pfizer darbuotojas Mikael'as Dolsten'as sako: „Jis metė komandai iššūkį – nusitaikyti į itin riebų taikinį, t. y. dar iki metų pabaigos suteikti milijonus vakcinų dozių pažeidžiamoms grupėms.“

Pirmąjį gegužės pirmadienį Pfizer suleido eksperimentinės Covid-19 vakcinos dozes pirmajai sveikų amerikiečių savanorių grupei Baltimorėje. Eksperimentinė vakcina buvo sukurta kartu su Vokietijos BioNTech. A. Bourla buvo iškart informuotas. Kitą dieną, duodamas interviu iš savo namų Niujorko priemiestyje Scarsdale, jis pažymėjo, kad įprastai tai, ką Pfizer tik ką padarė per kelias savaites, užtrunka kelerius metus. „Kaip greitai mes susitvarkėme nėra kažkas, ko galėtumėte tikėtis iš didelės, galingos farmacinės kompanijos, – sakė jis. – Tai toks tempas, kokio pavydėtų biotechnologijų pasaulyje.“

Graikų veterinaras, 25 metus kopęs karjeros laiptais Pfizer ir 2019 metais tapęs jos vadovu, atskleidžia: visiškai niekas, ką jis buvo patyręs per savo karjerą, negalėjo jo paruošti šiai akimirkai. Tačiau jis tiki, kad masinė korporatyvinė transformacija, kuriai jis vadovavo, vairuodamas milžinišką konglomeratą (pardavimų apimtys 2019 metais siekė 51,8 mlrd. dolerių), nėrimas į gilesnę riziką, žaidimas, žadantis dosnų prizą už sukurtus naujus medikamentus ir atitolimas nuo generinių vaistų ar vartojimo prekių (tokių kaip Advil ir Chapstik) – padėjo Pfizer tam pasiruošti.

Paskutiniai keturi mėnesiai A. Bourlos (58) gyvenime priminė amerikietiškus kalnelius. Tai buvo nesibaigiančios serijos, kupinos atkritimų ir pergalių. Pfizer – ne vieni. Dauguma didžiausių pasaulio farmacinių kompanijų, įskaitant ir Johnson & Johnson, Sanofi, AstraZeneca ir Roche, kovai su Covid-19 skiria viską, ką gali.

Kai kurie ekspertai mano, kad A. Bourlos tvarkaraštis, numatantis perspektyvios vakcinos sukūrimą vos per kelis mėnesius – paprasčiausiai nėra realus. Nieko nesibaimindamas, A. Bourla šimtams tyrėjų pavedė patikrinti eksperimentinių ir esamų Pfizer medikamentų rezervus, tikėdamasis, kad ten slypi potencialūs sprendimai. Jis atskleidžia, kad yra dalyvavęs diskusijose ir net dalinęsis informacija su konkurentais – tai yra kažkas negirdėta paslaptingame stambiųjų farmacijos kompanijų pasaulyje. Nuo pat pradžių A. Bourla padarė Pfizer gamybos pajėgumus prieinamus smulkioms biotechnologijų įmonėms. Jis taip pat siekia susitarimo su dar daugeliu kitų kompanijų, gaminančių potencialiai efektyvius Covid-19 medikamentus.

Vienas iš didesnį rezonansą sukėlusių bandymų šioje srityje yra Pfizer bendradarbiavimas su Vokietijos biotechnologijų įmone BioNTech, kurios pardavimų apimtys 2019 metais siekė 120 mln. dolerių. Ši įmonė plačiau žinoma dėl savo priešvėžinių vaistų. Bendradarbiaujant sukurta eksperimentinė Covid-19 vakcina veikia su informacine RNR. Tai yra progresyviausia technologija, kurios dar niekam iki šiol nepavyko sėkmingai pritaikyti. Pfizer tikisi, kad iki spalio mėnesio JAV valdžia vakcinai suteiks skubų patvirtinimą. Unikalios strategijos pagrindas – keturių skirtingų iRNR vakcinų kandidačių išplatinimas šalyje tam, kad būtų galima palyginti jų efektyvumą ir atmesti netinkamas.

Ruošdamiesi šiam žingsniui, Pfizer perkėlė gamybą į keturias gamyklas, taip siekdama iki metų pabaigos prigaminti 20 milijonų vakcinos davinių, o 2021 metams – keletą šimtų milijonų. A. Bourla tikino, kad kompanija yra pasirengusi 2020 metais išleisti milijardą dolerių vakcinai sukurti ir gaminti, kad vakcina būtų pagaminta dar prieš patiems žinant, kad ji yra efektyvi: „Tempas yra prioritetas.“

Kol visuomenės dėmesys sutelktas į pastangas pagaminti vakciną, Pfizer skuba dar šią vasarą pradėti ir naujų antivirusinių vaistų nuo Covid-19 klinikinius tyrimus. Taip pat šiuo metu įmonė atlieka bandymus, kurių tikslas perprofiliuoti populiarųjį medikamentą nuo artrito Xeljanz, kad šis būtų tinkamas vėlesnių stadijų Covid-19 pacientams.

„Vadovauti farmacinei kompanijai, galinčiai pakeisti arba nepakeisti krizės eigą yra išties sunku, – sako A. Bourla. – Net kai mano dukra ir sūnus manęs klausia: „Turi kažką ar neturi?“. Kiekvienas mane pažįstantis žmogus daro tą patį. Tu jauti, kad jeigu pasiseks, tu gali išgelbėti pasaulį. O jeigu nepasiseks – neišgelbėsi.“

Sausį įstabus imunologas, BioNTech įkūrėjas Uğur'as Şahin'as perskaitė straipsnį apie Covid-19 akademiniame žurnale The Lancet. U. Şahin'as įkūrė BioNTech, siekdamas perprasti žmogaus ląsteles ir gauti informacijos apie įvairias ligas, o ypač vėžį. Jis mano, kad panašios technologijos galėtų suveikti ir su koronavirusu. Netrukus U. Şahin'as kalbėjosi su Thomas'u Strüngmann'u, vokiečių farmacijos milijardieriumi, ilgus metus rėmusiu U. Şahin'o ir jo žmonos, imunologės Özlem Türeci avantiūras. „Jis pasakė: „Čia yra didelė nelaimė“. Jis sakė, kad mokyklos bus uždaromos ir kad čia bus pandemija, – sakė T. Strüngmann'as, kalbėdamas apie U. Şahin'ą. – Jis nukreipė didžiąją dalį savo komandos dirbti ties vakcina.“

Vasarį U. Şahin'as, sparčiai išaugus BioNTech akcijų vertei tapęs milijardieriumi, pasikalbėjo su Kathrin Jansen, kuri vadovauja Pfizer vakcinos tyrimams ir kūrimui. U. Şahin'as jai pasakė, kad BioNTech yra sukūrusi kelias vakcinas kandidates nuo Covid-19 ir paklausė, ar Pfizer domintų bendradarbiavimas su juo. „Uğur'ai, Tu dar klausi?! Žinoma, kad domina!“

Per pastaruosius keletą metų mokslininkus intrigavo idėja apie informacinės RNR panaudojimą kaip genetinės molekulės, perduodančios ląstelėms baltymų gamybos instrukciją, kad būtų sukurti vaistai nuo vėžio, širdies ligų ir, pavertus žmogaus ląsteles medikamentų gamyklomis, net nuo virusų. Kadangi SARS-CoV-2, geriau žinomas kaip Covid-19, yra RNR virusas, tyrėjai, tarp jų ir U. Şahin'as, susikoncentravo ties idėja sukurti iRNR ląstelių ar antivirusinių antimedžiagų kūrimo mechaniką. Palyginti su tradicinėmis vakcinomis, iRNR vakcina turi didžiulių privalumų. Kadangi ji yra sukurta būtent iš viruso genetinio kodo, ją įmanoma sukurti ir pristatyti klinikiniams tyrimams per keletą savaičių – nereikia laukti mėnesius ar keletą metų. Vis dėlto yra ir vienas didelis trūkumas – niekam dar nėra pavykę šiuo metodu sukurti efektyvios vakcinos.

BioNTech nėra vieninteliai, dirbantys su iRNR vakcina. Kembridžo (Masačiusetso) biotechnologijų įmonė Moderna Therapeutics sausį pradėjo bandyti savo vakcinas su žmonėmis. Įmonė gavo 483 mln. dolerių dydžio finansavimą iš federalinės valdžios. Moderna taip pat planuoja turėti prigaminusi milijonus davinių likus mėnesiui iki metų pabaigos.

Milijardas dolerių mūsų nepalauš. O aš ir neplanuoju tiek prarasti. Aš taip planuoju, kad šiuo produktu mes būtinai pasinaudosime.

Pfizer bendradarbiavimas su BioNTech jau nusistovėjęs. Prieš porą metų abi kompanijos sudarė sandorį už 425 mln. dolerių. Sandoris numatė iRNR vakcinos nuo gripo sukūrimą. Pfizer buvo suintriguoti iRNR potencialo, kuris leistų atrasti lengviausią kelią į vakcinos sukūrimą kiekvienais metais vis naujam viruso kamienui. Būtent šis lankstumas ir greitumas patiko A. Bourlai, kai atėjo laikas kartu su partneriu dirbti prie potencialios Covid-19 vakcinos. „Tai nėra įprastas verslas, – sakė jis. – Finansiniai sumetimai neturėtų sąlygoti sprendimų priėmimo.“ Kitą dieną Pfizer surašė savo ketinimų protokolą BioNTech. Sutartyje, dėl kurios ketinama galutinai susitarti balandį, niekur nebuvo paminėta komercializacija. Pfizer šiam darbui skiria išskirtinai daug gamybos, reguliavimo ir tyrimų resursų, BioNTech užtikrina mokslinį pagrindą.

Tuo pat metu A. Bourla priėmė sprendimą skirti projektui milijardą dolerių, todėl, jei vakcina veiks, ji galės būti visuomenei prieinama jau šį rudenį. Jei viskas pavyks pagal planą, Pfizer bus taip pat spaudžiama papildomai sumokėti 563 mln. dolerių BioNTech563. „Milijardas dolerių mūsų nepalauš. Ir, be to, aš neplanuoju tiek prarasti. Aš taip planuoju, kad šiuo produktu mes būtinai pasinaudosime, – sako A. Bourla. – Tu niekada nežinai, kol neturi duomenų. Taigi, taip, mes prarasime milijardą dolerių, jei vakcina nebus veiksminga.“ Pfizer požiūris yra unikalus, kadangi vienu metu yra testuojamos keturios skirtingos vakcinos – kitokios iRNR platformos, kurios, kaip tikimasi, sukels saugią imuninę reakciją. Sudėtingi bandymai prasidės skirtingų keturių vakcinų dozių pabandymu su 360 savanorių JAV, 200 savanorių Vokietijoje. Ilgainiui savanorių skaičius turėtų pasiekti 8000.

JAV bandymai buvo sumanyti taip, kad įmonė galėtų greitai nutraukti testavimą, jei kažkurios iš vakcinų imunogeniškumo duomenys parodytų, kad vakcina nepagamina pakankamai antikūnių apsaugoti nuo viruso. Įmonės prisitaiko proceso metu. BioNTech neseniai suprato, kad dėl saugumo vienos iš vakcinų turėtų būti leidžiama mažesnė dozė. Būtų galima teigti, kad tai – paskutinės minutės pokytis.

Tarp ekspertų esama ypač daug skepticizmo dėl to, ar Pfizer tikslas jau iki rugpjūčio suteikti milijoną davinių pažeidžiamajai visuomenės daliai yra realus. Drew Weissmann'o Pensilvanijos universitete veikianti laboratorija jau yra dirbusi su BioNTech kuriant iRNR vakcinas nuo infekcinių ligų. Neseniai Weissmann'as Forbes teigė, kad tai, ar iRNR vakcina gali užtikrinti prevenciją nuo infekcinės ligos, tiesiog nėra žinoma.

K. Jansen, kuri vadovauja Pfizer vakcinos tyrimams, tikisi, kad kažkada ankstyvą liepą Pfizer ir BioNTech galės pasakyti, kuri iš keturių vakcinų kandidačių yra daugiausiai žadanti ir ar jų itin didžiulio tempo terminas yra įvykdomas. Tikėtina, kad kompanija labiau išplėtotus tyrimus atliks tik su viena ar dviem daugiau žadančiomis vakcinomis.

„Nėra lengva. Tiesą sakant, tai niekada nebuvo daryta anksčiau – aš negaliu Jums pasakyti, kokios tikimybės, – sako K. Jansen. – Beprecendentė krizė, tokia, kaip dabartinė pandemija, reikalauja beprecendenčių veiksmų. Albert'as buvo pirmasis, kuris tai pastebėjo ir pradėjo veikti. Jis suteikė paramą ir tinkamą aplinką, kad galėtume imtis drąsių sprendimų.“

Kai A. Bourla 2019 metų sausį pradėjo eiti Pfizer vadovo pareigas, jis liepė perkelti didįjį stalą iš konferencijų patalpos. Stalo jis niekuo nepakeitė – sustatė kėdes ratu, o prie sienos pakabino pacientų nuotraukas. Viso to idėja buvo skatinti atvirą diskusiją ir priminti žmonėms apie farmacijos įmonės tikrąjį tikslą. Netrukus Pfizer darbuotojai pradėjo pacientų nuotraukas dėtis ant savo stalų. Su šiais pacientais jie buvo pažįstami ar tapę draugais.

Neįprastasis A. Bourlos karjeros kelias, leidęs jam pasiekti korporacijų viršūnes, prasidėjo antrame didžiausiame Graikijos mieste – šiauriniame Egėjo jūros uoste Salonikuose. Užaugo jis vidurinės klasės šeimoje (jo tėvui ir dėdei priklauso alkoholinių gėrimų parduotuvė), kuri priklausė nedidelei vokiečių okupaciją ir Holokaustą išgyvenusiai žydų mažumos bendruomenei. Meilė gyvūnams ir mokslui paskatino Albert'ą tapti veterinaru. Salonikų Aristotelio universitete jis išsiskyrė ir savo gitaros grojimu bei dainavimu, o vasaromis dirbdavo gidu. Prie Graikijos Pfizer filialo jis prisijungė 1993 metais, ten jis dirbo gyvūnų sveikatos skyriuje. Per karjerą šioje kompanijoje A. Bourlai su šeima teko pagyventi aštuoniuose miestuose penkiose skirtingose valstybėse, tarp jų Lenkijoje ir Belgijoje. Iki 2014 metų A. Bourla buvo tapęs aukšto lygio vadovu ir dirbo Pfizer vadovu Manhetene, kur taip pat vadovavo Pfizer vakcinų ir priešvėžinių medikamentų skyriams. Į šį formalų konglomeratą jis įnešė Viduržemio jūros dvelksmo: jo darbo grupių susitikimai aidėdavo tolimuose tylut tylutėliuose įmonės koridoriuose. A. Bourla liepdavo į ataskaitas įtraukti duomenis ne tik apie tai, kiek dolerių kiekvienas skyrius uždirbo, bet ir tai, kokiam pacientų kiekiui konkretus skyrius yra padėjęs.

„Vadovauti farmacijos įmonei, kuriai ši krizė turi tokią didelę reikšmę, yra išskirtinai sunku.“

Ian'as Read'as, tuometis škotų kilmės Pfizer vadovas, buvo atlikęs nuostolingus pokyčius įmonei Volstrite, kur įmonės akcijos rodė itin nuviliančius rezultatus, iš naujo supirkdamas daug akcijų ir atsisakydamas verslų, parduodančių kūdikių mišinėlius ir gyvūnų maistą. Mažiau pastebėtas liko faktas, kad I. Read'as atkūrė Pfizer vaistų gamybos konvejerį būtent vakcinų versle. Jis ir padrąsino Pfizer tyrėjus sukurti specifinius gydymo metodus, ir ypač kovojant su vėžiu, kadangi kai kurių įmonės masių vartojamų preparatų, pavyzdžiui, populiariojo Lipitor nuo padidėjusio cholesterolio, patentas buvo pasibaigęs.

Prieš apsiimdamas vadovauti Pfizer, A. Bourla užėmė inovacijų grupės vadovo pareigas. Šiam darbui jis atsidavė taip, lyg būtų vadovavęs gyvybės mokslų rizikos kapitalo įmonei. Jis skyrė užduotį visiems šešiems skyriams, įskaitant ir onkologijos, kuriant vakcinas ar atliekant retų ligų tyrimus, kovoti dėl finansavimo. „Aš jiems visiems pasakiau: „Aš esu jūsų bosas, aš esu privatus kapitalas, tie, kurie turi geresnių idėjų, gaus pinigus“, – sako jis. – Tokio lygio kaip Pfizer kompanija, turinti mažos biotechnologijų įmonės mąstymą, visada buvo mano svajonė.“

„Albert'as nutuokia, kai reikalas yra skubus, ir tai matyti iš to, kaip jis telkia resursus siekiant sukurti vakciną ar gydymą Covid-19, – sako buvęs bosas I. Read'as. – Jis yra charizmatiškas žmonių žmogus, įkvepiantis energijos žmonėms, kad šie padarytų darbą.“

Ypatinga A. Bourlos nuovoka atsiskleidė po sunkaus savaitgalio vasarį, kai jis suprato, kad Covid-19 nebus tik Kinijos problema. Kitą pirmadienio rytą, paskambinęs aukščiausiems Pfizer vadovams, A. Bourla nurodė aiškias instrukcijas. Mokslo vadovams buvo pasakyta, kad laboratorijos turi likti atviros ir kad Pfizer turi prisidėti prie pandemijos suvaldymo. „Jei ne mes, tai kas tada?“ – sakė A. Bourla. Jis nurodė gamybos grupei sudaryti Pfizer vaistų sąrašą – įskaitant vaistus, skirtus širdies ydoms ar oportunistinėms bakterinėms infekcijoms gydyti – pandemijos metu šių paklausos tikėtasi didžiulės. Taip pat reikėjo užtikrinti, kad gamybai neatsirastų jokių kliūčių. Tada jis oficialiai pranešė valdybai, kad pagrindinis kompanijos dėmesys bus sutelktas į Covid-19. 

Vieną dieną, vidury pastarųjų persitvarkymų, Pfizer direktorius Scott'as Gottlieb'as, anksčiau vadovavęs Maisto ir vaistų valdybai, paliko kompanijos būstinę Manhetene. Per kelias valandas jis pradėjo jausti baimę: sklido žinios apie Kalifornijoje atrastą židinį. Tą vakarą S. Gottlieb'as savo Twitter paskyroje parašė tweetų seriją: „Galimai laukia ilga kova, pareikalausianti visų pasiaukojimo“, – rašė jis. Vis dėlto iš dalies dėl A. Bourlos dedamų pastangų jis taip pat galėjo pranešti, kad vakcinų kūrimas ir gydymas jau pakeliui.

„Albert'as jau iš pradžių pabrėžė, kodėl buvo taip svarbu skirti milžiniškus Pfizer resursus, neatsižvelgiant į verslo rodiklius, – sako S. Gottlieb'as. – Vakcinos atradimas gali pakeisti žmonijos istoriją. Tai iš tiesų yra tokio svarbumo rizika, ir didelės kompanijos turėjo galimybių padidinti gamybą ir vadovauti dideliems tyrimams tokiais mastais, kokie nebūtų įmanomi smulkiems produktų gamintojams.“

Kovo viduryje A. Bourla nusprendė paviešinti Pfizer planą, kad kompanijos Covid-19 tyrimų duomenys būtų prieinami konkuruojančioms farmacijos kompanijoms. Jis pažadėjo panaudoti bet kokius papildomus gamybos pajėgumus ir net perkelti vaistų, sukurtų kitų kompanijų, gamybą į Pfizer patalpas. „Jūs žinote tą posakį, – sako A. Bourla. – „Svajok atsargiai“.“

Nuo to laiko į Pfizer kreipėsi 340 kompanijų. Pfizer jau suteikė techninę pagalbą kai kurioms iš šių įmonių, su kitomis šiuo metu vyksta lemiamos derybos dėl stambių gamybos sutarčių. Pfizer taip pat dalyvauja diskusijose su papildomomis firmomis, kurioms reikalingas finansavimas Covid-19 vaistams.

„Ar kitą rudenį mano vaikai jau eis į mokyklą, – svarsto A. Bourla. – Aš irgi esu visuomenės dalis. Tu negali išlikti ramus.“

Balandžio pabaigoje, videokonferencijos su Pfizer direktorių taryba metu, kažkas paklausė, kas nutiks, jei dauguma vakcinų gamintojų bus išradę veiksmingą priemonę. A. Bourla atsakė – tai būtų geriausia, kas galėtų nutikti, kadangi Pfizer galėtų per trumpą laiką prigaminti milžinišką kiekį vakcinos davinių.

Vakcinos atradimas gali pakeisti žmonijos istoriją – tai iš tiesų yra tokio svarbumo rizika.

Be šventojo vakcinos gralio, Pfizer bando atrasti ir kitas gydymo priemones ir sprendimus. Tyrėjus, kuriems duota užduotis apjungti pajėgas, naudojantis Pfizer molekuline duombaze, suintrigavo kai kurie antivirusiniai elementai, galintys užpulti virusą ir sustabdyti jo gebėjimą dalintis. Po to, kai sausį Pfizer atrado koronaviruso DNR sekas, tyrėjai nusprendė, kuri iš šių galėtų suveikti geriausiai.

Priešklinikiniai tyrimai vis dėlto buvo sudėtingi. Pfizer negalėjo surasti laboratorijos, kurioje galėtų atlikti reikalingus tyrimus. Prieš dešimt metų įmonė buvo sumažinusi antivirusinių priemonių tyrimus, ir todėl ši nebeturėjo tam tinkamos laboratorijos. Vienu metu A. Bourla buvo net pradėjęs nervintis, kad be laboratorijos bus stipriai pavėluota su klinikiniais tyrimais. Vis dėlto viena vyriausybės medicinos agentūra padėjo Pfizer surasti tinkamą vietą Nyderlanduose. „Buvo kelios blogos žinios, kurios buvo praneštos trys valandos po gerų žinių“, – pasakoja A. Bourla. Pfizer laboratoriniai darbai nuo tada atskleidė, kad vienas iš proteazių inhibitorių, iš pradžių sukurtas kovai su SARS, turi antivirusinį aktyvumą prieš SARS-CoV-2. Šiuo metu Pfizer siekia iki vasaros pabaigos pradėti tyrimus su antivirusiniu vaistu, kuris būtų leidžiamas į veną. Dar vieni Pfizer vaistai, sulaukę dėmesio, yra Xeljanz – reumatinį artritą gydantis medikamentas, kuris kiekvienais metais įmonei atneša 2,2 mlrd. dolerių. Jis laikomas medikamentu, potencialiai galinčiu sumažinti sunkią imuninės sistemos reakciją į Covid-19. Ši reakcija gali per daug apkrauti kai kurių pacientų organizmą. Pfizer remia Xeljanz tyrimus Italijoje, o JAV testuose išbandomi dar kiti vaistai nuo artrito – eksperimentinis medikamentas, kuris kovoja su virusu nusitaikydamas į Irak-4 baltymą. Kol visa tai vyksta, A. Bourla, žinoma, ir toliau vadovauja visai likusiai įmonei. Neseniai jis planavo simboliškai apsilankyti Pfizer gamykloje (nė viena nėra uždaryta), tačiau vėliau buvo informuotas, kad jo negalės priimti, kadangi šiuo metu svečiams lankytis gamyklos teritorijoje yra draudžiama.

„Nežinau, ar kažkada galėjau būti tam pasiruošęs, – sako A. Bourla. – Bet jautiesi taip, lyg tau belieka tiesiog susitaikyti su ta nemalonia situacija ir prisitaikyti prie aplinkybių, nes tu tiesiog turi tai daryti.“

Vienos moters šou Judy Faulkner – milijardierė, Epic systems įkūrėja.

Lietuviškas Dancer prieš amerikietišką Tesla Elonas Muskas, elektromobilių bendrovės Tesla ir raketų skrydžių įmonės SpaceX įkūrėjas, ko gero, dar nieko negirdėjo apie Alvydą Naujėką

Mindletic siūlo emocinę mankštą Darbuotojams dažniau nei bet kada paliekant darbą dėl perdegimo ir nerimo, lietuviškas startuolis Mindletic padeda emocijų higienai tapti norma ir save vadina emocine mankšta.

Vienkartinio naudojimo pakuotės – jau praeitis Estijos žaliųjų technologijų kompanija Woola burbulinę plėvelę pakeičia vilna

Žaislas - kaip transporto priemonė Prieš dvejus metus Maksims Černovs ir Nikita Jelins pradėjo gaminti sportinius paspirtukus, paženklintus Rideoo brendu. Kaip jiems tokia paprasta ir pigi prekė padės užsidirbti?

Logistikos ramstis Latvijos bendrovė SmartTeh taip pat dalyvavo kuriant jūrinių konteinerių pildymo sprendimus

Tegul įmonę įregistruoja virtualus asistentas! Robotas - juristas gal ir skamba juokingai, tačiau Estijos juridinių technologijų pradedančioji įmonė Hugo.Legal jau turi 15 virtualiųjų asistentų

Viską surinkti Kaimynai iš Latvijos Vismands Menjoks ir Matiss Irbe sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą užstato sistemos įrenginį, leidžiantį atpažinti ir surinkti visų rūšių pakuotes

Kaip Copart uždirba milijardus dolerių iš metalo laužo Pažangi technologija automobilius padaro ne tik saugesnius ir patogesnius vairuoti – jų taip pat beveik nebeįmanoma suremontuoti. Kas iš to laimi?

Tikėtina, kad su Toyota pagalba šis verslininkas sukurs skraidančius automobilius Turėdama beveik milijardą dolerių finansavimo, Joby Aviation žada pirmąjį taksi pakilimą jau 2023-aisiais

...